Didžiosios metų šventės turi savo simbolius - kadagį arba verbą ir papuoštą eglutę. Abu simboliai nukreipia į medžius ir mišką. Tiek kadagys, tiek eglė yra visžaliai.
Kai tamsa ir šaltis kausto gamtą - puošiame visuomet žaliuojančią žaliaskarę kaip laukiamos šviesos ir vilties simbolį bei švenčiame šv. Kalėdas.
O kadagiai ir eglutės toliau liks žaliuoti padariusios savo darbą - suteikę mums jaukumo, vilties ir tikėjimo, kada jo labiausiai reikia. Be šių simbolių neįsivaizduoju religinių švenčių - nei šv. Kalėdų, nei šv. Velykų.
Įdomu tai, kad kadagys yra ne tik daugiametis ir visžalis, bet ir dvinamis augalas, vienas seniausių augalų pasaulyje. Dvinamis reiškia, kad atskiri krūmai yra vyriškosios arba moteriškosios giminės: kadagys vyras ropščiasi augti kur aukščiau, o „kadagienės“ pasilieka žemesnėse vietose. Tobula harmonija, kurios semiamės miško maudynių metu! Be to, kadagiai išskiria bakterijas naikinančią medžiagą – fitoncidus, kurių įkvepiame “maudydamiesi”. Spygliuočių miško hektaras per parą išskiria apie 5 kg fitoncidų, kadagynų – net 35 kg!
Miesto sąlygomis gal nepavyks tiek prisikvėpuoti fitoncidų, bet tikrai pavyks pastebėti, kas vyksta parke ir gamtoje, kai ji bunda. Labiausiai džiaugiasi paukščiai - grįžta, čiulba, poruojasi ir švenčia.
Comments